Kaip atpažinti: Saviugdos mokymai bus geri, ar prasti?

Saviugdos mokymai - kokie jie bus? Geri ar blogi?

Pripažinkim - jų netrūksta. Dabar kas antras kuria savo mokymus, dalinasi patirtimi, idėjomis. Ar blogai? Ne! Nuostabu, kad daugiau žmonių dalinasi žiniomis, o ne laiko jas sau!

Tačiau...

...Kai kurie šių mokymų yra tragiški. Tiesiog.

  1. Geri. Šiuose mokymuose gauni žinias, tačiau jos negrūdamos.

    Tai yra saviugdos mokymai tiesiogine prasme - mokaisi pats. Visgi, tai geriausias būdas išmokti - iš savo klaidų! Tau duodamos galvą sukančios idėjos, keliami klausimai, ne vieną akimirką, o bent 21+ dieną iš eilės (sakoma per tiek susiformuoja įpročiai). Nebūtinai kasdien, bet tavęs klausiama - ar tikrai tavo kelias geriausias?

    Pasiūlamos idėjos, kurių tau trūko ir tiesiog nepagalvojai. Visi mes nepagalvojame apie kai kuriuos dalykus... Iki kol gauname idėją.
     
  2. Blogi. Šiuose mokymuose - visiškai priešinga - tau informacija grūdama.

    Jie labiau PAmokymai. Ateini, o mokytojas neklausia, ko trokšti, neklausia ko sieki, jis tiesiog įgrūda savo nuomonę (kuri, be abejo, pateikiama kaip "teisinga") ir ate. Šie mokymai trunka gal vos minutę, nes nepaaiškinama niekas - tiesiog imk, daryk, o jei nedarai, tai tu toks ir anoks.

    Lietuvoje yra vienas žymus žurnalistas, mėgstantis tokius įtikinėjimus. Kai kurie žmonės šiais mokytojais tiki. Bet ar tikrai jų žinios pačios patikimiausios? Ar tikrai jos pritaikomos kiekvienam žmogui? Jei nesiklausoma mokinių nuomonės, tai kaip galima žinoti, ko jiems išties trūksta?
     
  3. Bjaurūs. Šie - tiesiogine prasme tragiški. Užmoki milžiniškus pinigus, o "mokytojai" tiesiog giriasi, kaip jiems šaunu, kaip sekasi, papasakoja tris anekdotus ir ate.

    Šių saviugdos mokymų tokiais net nepavadinsi - kur čia mokymai, jei nėra jokių naujų idėjų ir kur čia saviugda, jei neleidžiama pagalvoti pačiam, išbandyti, paklausti savęs?

Ar pastebi skirtumą?

Su meile,
Debesyla