Kodėl man patinka gyventi minimalistiškai?

Sveiki, aš esu Inga ir jau daugiau nei vienerius metus stengiuosi gyventi minimalistiškai. Pirmiausia trumpai apie patį minimalizmą.

Minimalizmas – tai gyvenimo būdas, kuomet asmuo motyvuotai atsisako nereikalingų daiktų ir veiklų, savo gyvenime pasilikdamas tik tai, kas reikalinga ir kuria pridėtinę vertę. Bene svarbiausios iš minimalistinių vertybių yra erdvūs namai ir laikas, todėl minimalistai yra nusistatę prieš materialių daiktų kaupimą ir laiko švaistymą nei pasitenkinimo, nei prasmės neteikiančioms veikloms. 

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad minimalistiškai gyvenantys žmonės kažko neturi, netenka, neišbando visų gyvenimo siūlomų galimybių... Bet tai netiesa!

Minimalistinis gyvenimas suteikia daug pasirinkimo laisvės, leidžia geriau susikoncentruoti į individualius tikslus ir daryti tai, kas patinka, palieka daugiau erdvės savirealizacijai. O svarbiausia dovanoja laisvę nuo visų primestų laimingo žmogaus šablonų, kas suteikia daug vidinės jėgos. Minimalizmas mane tam tikra prasme išlaisvino nuo vergavimo nereikalingiems, vietą, pinigus ir laiką eikvojantiems daiktams: nebeleidžiu laisvalaikio prekybos centruose, nebepasiduotų momentiniams impulsams pirkti, produktyviau organizuoju buitį, todėl turiu daugiau kokybiško laisvalaikio, sutaupau pinigų, kuriuos galiu leisti tam, kam tikrai noriu.

Šis gyvenimo būdas neabejotinai pakeitė mano mąstymą ir savęs suvokimą.

Iki minimalizmo, didelė dalis gyvenimo praeidavo kaip generalinė repetecija prieš dar geresnį gyvenimą, kurį nuolat matydavau įvairiuose socialiniuose tinkluose. Viskas atrodė kaip nesibaigiantis maratonas dėl vietos bent jau pirmajame šimtuke. Kartais ir pati save pagaudavau, kad kažkur einu ar kažką perku vien tam, nes būtų labai „faina“ paskelbti socialiniuose tinkluose ar kitaip užsidėti nematomą pliusiuką kitų žmonių akyse. Bet ilgainiui ėmiau uždavinėti sau klausimus ir kitaip žvelgti į įvairias socialines situacijas.

Ar tikrai išleistuvėms man būtina pirkti naują suknelę? Gal įmanoma būti išeiti pasivaikščioti nenusipirkus kavos išsinešti? Ar tikrai savaitgalis, kuomet neini į miestą, praėjo veltui? Ar per šventes tikrai būtina grūstis į prekybos centrą tam, kad nupirktum paskutinės minutės dovanų?

Užduodama sau šiuos ir dar daugiau klausimų, supratau, kad daugelį dalykų darau tiesiog iš įpročio, mechaniškai ir tai man suveikė tarsi iššūkis pabandyti elgtis kitaip.

Ir tada, pamažu, aš ėmiau atsisakinėti dalykų: išdovanojau arba išmečiau visus nereikalingus daiktus namuose, ėmiau investuoti į potyrius, motyvuotai atsisakiau visos destruktyvios ar kitaip blogai jaustis verčiančios informacijos ir t.t... Ir tuomet tame nesibaigiančiame maratone, kurio taisyklės, jei atvirai, man niekada nebuvo aiškios, aš sustojau savo noru. Ir tai nereiškia, kad pralaimėjau, o tiesiog išėjau savais reikalais. 

Taigi trumpai ir aiškiai, kodėl savo gyvenimo nebeįsivaizduoju be minimalizmo:

  1. Šiuolaikiniame, greitai kintančiame ir neribotų galimybių pasaulyje, minimalizmas į gyvenimą ineša aiškumo. Jis leidžia nesiblaškyti tarp smulkmenų ir koncentruotis į tai, kas svarbu. Gyvendamas minimalistiškai, žinai, kas tau reikalinga, o kas ne, todėl pradedi kritiškai įvertinti viską, ką siūlo gyvenimas ir priimti tik tai, kas bus naudinga konkrečiai tau, nejausdamas kaltės, kad kažką praleidai.
  2. Minimalizmas leidžia optimizuoti kasdienius darbus ir neužsisukti namų ruošoje. Išduosiu paslaptį: niekada nebuvau tvarkinga ir maniau, kad tai yra mano asmenybės bruožas tol, kol nesusidomėjau minimalizmu. Dabar supratau, kad kai turi nedaug daiktų, būti tvarkingam yra daug daug lengviau!
  3. Pagaliau supranti, kad daiktai yra tik daiktai. Visiškai nebejauti noro be tikslo vaikštinėti po parduotuves, todėl sutaupai daug laiko kitai veiklai (arba kaip tik pamatai, kad neturi jokio pomėgio ir kimbi į jo paieškas). Gali be gailesčio padovanoti nenaudojamus daiktus arba juos išmesti, gali laisvai atsisakyti net ir didžiausios nuolaidos, gali greitai susidėti būtiniausius daiktus į lagaminą ir išvažiuoti. O svarbiausia, gebi atsispirti rinkodaros triukams ir prisiimi atsakomybę už visus savo vartojimo sprendimus.
  4. Pagerėję santykiai su kitais žmonėmis. Gyvendama minimalistiškai supratau, kaip gera dalintis ir dovanoti! Tai neabejotinai skatina bendruomeniškumą ir gerina santykius su kitais. 
  5. Išaugusios santaupos. Visada sakau, kad ėmusi gyventi minimalistiškiau, turiu daugiau mėgstamų ir patinkančių daiktų nei kada anksčiau. Tai yra todėl, kad atsisakydama nereikalingų dalykų, sutaupau pinigų brangesniems ir labiau patinkantiems, atitinkantiems mano poreikius.
  6. Tai yra aplinkai draugiškas gyvenimo būdas. Nesibaigiantis, neracionalus vartojimas yra viena iš šiuolaikinio pasaulio problemų, prisidedančių prie ekologinių krizių. Atsakingai vartodamas, neeikvoji ribotų žemės išteklių veltui ir neprisidedi prie nereikalingo atliekų kūrimo ateities kartoms. 

Minimalizmas tai nėra varžybos, kas turės mažiau daiktų. Lygiai taip pat tai nėra pasiteisinimas nieko neveikti. Priešingai - tai yra gyvenimo būdas, skatinantis stabtelėti ir atidžiau pažvelgti į savo aplinką, veiklas, prioritetus. 

Kartais tarp netvarkos buityje ir informacijos triukšmo pasiklysta tai, ko tikrai norime iš gyvenimo. Minimalizmas, suteikdamas erdvės ir kokybiško laiko, leidžia vėl tai atrasti.

Linkėjimai, 
Inga Mėnulietė