Kas yra tikra MEILĖ?

Kai sutinki Savo žmogų, ką jauti?

Kylantį drugelį kelnėse? Mažus deimantus ant krūtinės?

…Hm.

Na, akivaizdu, kad tai nėra Meilė. Nes tai tik noras gerai, gerai pasikrušti. 

Gerai, galvokime iš naujo. Išvalyk vaizduotę...

Sutinki Savo žmogų. Ką jauti? 

Šilumą? Krūtinėje?
Svaigulį? Galvoje?

Ką sako tavo drugeliai, kai juos jauti pilve? Ko labiausiai šie draugeliai norėtų? Kad vakarėlis tęstųsi? Beibi, let’s get this party started! OOOOOOOOPAAAAA! Tai juk tavoooooo žmooooguuusss! Sakyk „ė mažite, ką tu“! Varyk! Taigi gyveni tik kartą, nepraleisk! TAI GYVENIMO VAKARĖLIS, BEIBI, PASITŪSINAM!!!! 

Aišku - tūsiniesi. Nes smagu. Ir siela kviečia. 

Tačiau kas nutinka, kai vakarėlis aprimsta? NE! NEPALIK MANĘĘĘĘĘS! Daliniesi feisbuke liūdnomis nesąmonėmis, pilve forumiukas liūdi, tu praradai “dalį savęs“, tarytum išparceliuoti save taip lengva.

Tai atrodo kaip meilė.
Bet nėra.

Meilė - kai dirbi nelaukiant atgal.

Visai kaip blynų kepime. Ar kada kepei sau (ir savo šeimai) blynų? 

Tu nekuri, nekepi blynų su mintimi apvogti kitą žmogų. Taip kaip nuoširdžiam versle, irgi, nedirbti, kad vogtum. Nes vagystė yra tik manipuliacija ir vienpusis susižavėjimas.Taip pat, nekuri meno su mintimi, kad jei duosi viską, tai kitas PRIVALĖS tau kažką gražinti. Nes tai IRGI manipuliacija, bet apsimetinėjant verge Izolda.

Tikra meilė yra tai kai užsiimi verslu ne vien tam, kad uždirbtum, bet svarbiau, kad skleistum gėrį, NES TAU, BL*, NORISI TĄ GĖRĮ DUOTI IR TIEK.

Skamba šiurkščiai, ar ne?

O ko tikėjaisi? Kad meilė - kai vėl esi mažas kūdikėlis? Kai visi tavimi rūpinasi, o tu nedarai nieko? Kai tavo paprasti veiksmai (rėkimas, spiegimas, klykimas, kartojimas “myliu“ “mama“...) reiškia, kad tavimi pasirūpins?

Kaip atrodo Meilė?

Kai duodi gėrį (paslaugas, dovanas, laiką, jėgas), nes tau PRAKEIKTAI SMAGU. Tiesiog. „Man smagu tau padėti“. „Man smagu, nes žinau, kad tau tai į naudą“.

IR NEREIKALAUJI PADĖKŲ. AR KAD KITAS ŠYPSOTŲSI.

Taip, aišku, smagiau, jei dėkos ar šypsosis. Bet tai tikroje Meilėje ne esmė.

Nes vos tik pradėsi kažko reikalauti – tapsi drugeliu, kviečiančiu į dar vieną “išskirtinį“ vakarėlį, kuris “niekada nesikartos“ (jis kartosis). Tapsi manipuliuojančiu stoties vagimi. Tuo, nuo kurio visi bėga. Nes vos tik pradėjus reikalauti - ko tavo darbas bus vertas?

Geros kūrybos ir vertingo gyvenimo esmė NĖRA abipusė meilė.
Tai vienpusė meilė. 

Kai duodi. Ir tau nusispjaut, ką gausi atgal. KAI TAU TIESIOG PO**** IR DARAI KITIEMS GERUS DARBUS. 

Man yra giliai nusispjauti, kiek Kaune bus šiukšlių. Bet kaskart radęs ant gatvės numestą – aš pasilenkiu ir nunešęs iki šiukšlių dėžės išmetu. Kodėl? Tiesiog man tai smagu.

Kurk savo pasaulį nuo širdies. (Ir su širdimi.)

Nes tik taip tavo darbai bus vertingi. 

Nereikalausi, kad pradėjus sportuoti tave visi girtų (“Kodėl mano žmona nepastebi, kad aš toks dabar šaunus?“), nereikalausi, kad dėl mažiausio darbelio plotų visas miestas, o miesto meras apdovanotų žygdarbio medaliu. Nereikalausi būti brangus kitiems.

Tik dirbant nuoširdžiai tavo užsidegimas veš pasaulį.

Neliūdėk kai atrodo, kad niekas nedėkoja už darbus, kuriuos darai, už idėjas, kurias sugalvoji ir už visą tavo kūrybą. Kurk ne dėl dar vieno “like“, kuris pranyks po 9 sekundžių. 

Kurk, nes tau svarbu. Daryk gerą darbą, nes nori. NES MYLI DARYTI GERUS DALYKUS. 

Nes tu tiesiog esi toks ir būtum daręs gerą vienaip ar kitaip. 

IR TAU PASISEKS, NES DIRBANT BE REIKALAVIMŲ ĮDĖSI DAUGIAU PASTANGŲ UŽ KITUS. Kai kiti tikėsis už savitobulėjimą ir kitus darbus gauti apdovanojimus, tu dirbsi tai, kas išlieka.

Kiekvienas reikalavimas kitiems - tavo darbo trūkumas.

Mylėk nuoširdžiai. Dirbk nuoširdžiai. Mylėk darbą su savo charakteriu. 

O dabar… O dabar dar šis tas. Investuok daugiau laiko į saviugdą - į sąmonės augimą. Vis dar abejoji ar gausi atpildą ir pagyrimų??? O kur dingo meilė sau?

Nesustok mylėti nuo širdies. Be reikalavimų. Tiesiog.

Man nusispjauti ką dabar darysi, nes tave myliu,
Danielius Goriunovas-Debesyla