Mano močiutė turi savotišką pokštą...

Kaip ji sako – ji iš eilės gyveno Kražiuose, Kelmėje, Kintuose, Kalvarijoje, dabar gyvena Kaune, o kelionę pabaigs Karmėlavos kapinėse.

Ir šis jos juokelis man primena – kiekvieno mūsų laikas šioje džiaugsmo įkalnėje ribotas. Ir jei norisi išties pabūti su kitu, iš jo pasimokyti bei jį suprasti – šiandien geriausias laikas.

Nebent, aišku, tiki reinkarnacija ir rojumi. Tuomet šaunu, gali savo laiką toliau švaistyti geriausių nuolaidų paieškai mieste. Gi pabendrausit numirus. Bet ar pabendrausi, jei vadovaujiesi šiek tiek praktiškesniu ir moksliškai pagrįstu požiūriu į pasaulį? 

...Ką, jeigu pomirtiniu gyvenimu netiki? Tuomet skatinu praktiškiau pažvelgti ir į šio gyvenimo pažintis.

Tai du dalykai, kuriuos gali atlikti per artimiausias dienas:

  1. Atgaivinti senus, beveik prarastus ryšius;
  2. Ir sustiprinti esamus.

Nes argi tavo santykiai su kitais žmonėmis nėra vienas svarbiausių dalykų gyvenime? Aš tikiu – yra. Bet, leisk, geriau vaizdžiai pailiustruosiu, kokius santykius turiu omenyje.

Štai keli gyvų santykių pavyzdžiai

Nors galbūt tau jau šauna idėjų, kam galėtum skirti savo laiko, štai keturi pavyzdžiai, kaip tikri onbiečiai atkreipia dėmesį į savo artimuosius.

Antanas Mockus. Psichologas ir dviejų vaikų tėvas.

Prieš gimstant vaikams, Antanas galvojo, kad tai bus gera proga panaudoti savo psi­cho­lo­gijos žinias bei patyrinėti ir pa­auk­lė­ti vaikus nuo mažumės. Tačiau jiems gimus suprato, kad svarbiau pats buvimas kartu su vaikais.

Todėl nuo šių dviejų mažų džiaugsmų (ir vargų) atsiradimo jis pasiryžo kasdien ras­ti laiko savo vaikams. Ir atidėjo į šalį visas nesvarbias veiklas bei santykius, kad atgautų savo laiką.

Kaip jis pats teigia, empatija ir laikas yra riboti ištekliai. Todėl jis, kol gali, tai skiria savo vaikams.

Giedrė Slivko. (Dabar jau) žmona pilnu etatu.

Giedrė 2015 metų rudenį suprato: jos šeima tapo viena tų „nusėdusių“ šeimų. Su begaline rutina ir pykčiais tarp jos bei vyro, tėvų bei vaikų. Tai nebuvo vienkartinė krizė. Tai buvo kažkas, kas vyko nuo pat santuokos pradžios, net prieš gimstant vaikams.

Atėjo laikas kažką keisti, norint išvengti skaudžių skyrybų.

Giedrė žiemos pradžioje tai ir padarė. Perskaičiusi draugės patartą knygą „Penkios meilės kalbos“, ji suprato, kad kiekvienas meilę dovanoja bei priima skirtingai...

...Ir kad ji anksčiau vadovavosi tik savo norais, neatsižvelgdama, kaip meilę išreiškia jos vyras ar vaikai.

Taigi, šią žiemą Giedrė išėjo iš darbo, kad galėtų skirti laiko šeimai. Tikro laiko – ne tokio, kaip „skirdavo“ anksčiau, grįždama pikta ir pavargusi. Anot jos, darbas vogdavo iš jos bei šeimos svarbiausius dalykus – gerus jausmus, bendravimą, laiką kartu.

Dabar ji pasiryžusi daugiau nepraleisti progų palaikyti dukras ir vyrą. O per praeitus mėnesius šilti santykiai vėl grįžo į jos šeimą.

Karolina Žilinskaitė. Koučingo specialistė ir studentė.

Karolina šiais metais išsikėlė tikslą: stip­rin­ti ryšius su šeima, kad šie visai ne­nu­trūk­tų, jai išsikrausčius daugiau nei 250 kilometrų į kitą Lietuvos kampą. Nors Lietuva yra palyginti maža, bet visgi palaikyti tvirtą ryšį nėra toks paprastas darbas, gyvenant greitu tempu.

Karolina veiklų mesti nesiruošia. Tačiau ji stengiasi bent kartą per mėnesį grįžti į namus aplankyti savo tėvų, o taip pat nuolat suteikti įvairių smulk­me­nė­lių – paskambinti, parvežti dovanų iš kelionių ir panašiai.

Nors jos santykiai su mama yra geri, ji stengiasi šį gerą ryšį išlaikyti, kad ateityje jo nereiktų atkurinėti nuo nulio, taip, kaip tenka daryti kitiems.

Debesyla. Dar tik 25 metų jaunuolis.

Nuotraukoje kairėje galite matyti mane, mano močiutę ir mamą. Tai selfis Kauno dramos teatre. Tądien žiūrėjome Vido Bareikio „Hamletą“.

Nors visą gyvenimą gyvenau prie pat savo šeimos (netgi tam pačiam name), aš suprantu, kad mūsų bendras laikas ribotas. Būtent todėl, gavęs progą nueiti kartu į teatrą ir pasukti galvą žiūrint keistus spektaklius, mielai sutinku tai padaryti. Net jeigu galėčiau laiką išnaudoti straipsnių ar knygų rašymui, kuriant savo rašytojo karjerą.

Mes šnekamės, mes keliaujame į spektaklius ir vis ką nuveikiame kartu. Tai nėra kažkokie dideli užsiėmimai ir iššūkiai – tai tik bendravimas. Kalėdos, Kūčios, gimtadieniai ir netikėtų cepelinų dienos - tai mūsų šventės.

Bet būtent šio bendravimo ir labiausiai reikia. Mes naudojamės galimybe pabūti kartu su svarbiais žmonėmis.

Ar naudojiesi galimybe?

Tai nėra vieninteliai dalykai, ką galėtum padaryti. Tu taip pat gali:

  1. Susėsti ir pažaisti šachmatais su tėčiu;
  2. Nueiti su vaikais į Čiurlionio paveikslų galeriją;
  3. Savaitei išvykti paturistaut be interneto, bet su vyru (ar žmona);
  4. Paklausti močiutės, ar ji skaičiusi Andriaus Tapino „Vilko valandą“, ir pasiūlyti paskaityti, o vėliau dalintis nuomonėmis;
  5. Pasidaryti su draugais video žaidimų maratoną ir kartu pažaisti „Overwatch“, pliekiant tuos nenaudėlius priešininkus;
  6. Pažaisti su savo vaikais tą „Minecraft“ ar kad ir ką jie žaidžia, ko šiaip nesupranti ir taip pasimokyti iš jų;
  7. Padėti seneliams ruoštis pavasariui sode ar darže, suremontuoti virtuvę;
  8. Paskambinti tėčiui ir atsiprašyti už tai, kad su juo elgeisi nepagarbiai bei pradėti pažintį iš naujo, jau užaugus ir suaugus;
  9. Paimti interviu iš savo mamos;
  10. Išbandyti 30-ties dienų ONBO treniruoklį...

...Ir taip toliau.

Svarbiau net ne tai, ką darai, bet su kuo. Mūsų laikas su žmonėmis ribotas. Su kai kuriais – netgi labiau. Ar tikrai gali sau leisti jį švaistyti ir vis laukti „geresnės“ akimirkos? Ar tikrai ta akimirka ateis?

Kada, jei ne šiandien, atkursi ryšius?

Nepaisant, kad tau baisu, kad tavo dabartiniai santykiai su artimaisiais yra nekokie arba galbūt išvis neegzistuojantys ir nepaisant, kad taip sunku rasti laiko, kai šį iššvaistai nežinia kokiom veiklom...

...Laikas bėga. Ir jis bėga ne tavo naudai. Laikas yra geriausias vaistas, gydantis nesutarimus, o taip pat – geriausias santykių žudikas.

Bet gali žvelgti ir pozityviau. Tu dar esi gyvas žmogus ir dar turi laiko. Laiko pažinti artimiausius žmones, palikti bendrą įspaudą gyvenimuose ir pasilikti geriausius prisiminimus sau.

Tavo šiandienos pasirinkimas yra:

A) Nieko nekeisti ir gyventi kaip anksčiau. Galbūt ateityje gailėtis.

B) Imtis kažko ir padaryti gyvenimą geresniu. Sau ir kitiems. Imtis to savarankiškai, o ne laukiant, kol tai stebuklingai nutiks.

Ką renkiesi tu? Ir jei ne šį mėnesį, tai kada?

Tikiuosi, anksčiau nei ateis ponas Mirtis. Tam bičiukui visai nerūpi tavo verksmai paskutinėmis akimirkomis ir antrų gyvenimų jis už auksines monetas neparduoda.

Taigi, kviečiu – prisijunk. Sustiprinkime senus santykius kartu!

Tavo artimas,
Debesyla

P.S. Prisijungti prie ONBO su Valentino dienos nuolaida gali iki vasario 14d. 23:59. Jau yra prisijungusių porų.