Laiškas nuo tavo gyvenimo Nr. 2

Ne daug norėjau Tau ištart,

Bet pasakyt nespėjau,

Tu taip skubėjai palikt mane,

Kad tik žvilgsniu Tave aš palydėjau.

Neatsisuk, prašau nereikia,

Neberašyk ir nebeskambink man daugiau,

Sugrįžt išties neverta,

Nebesusitikim, Tavęs aš teprašau,

Juk randai ir taip jau gyja.

Kam žaizdas draskyti dar ir dar,

Eiki pirmyn ir vis toliau,

Juk nuo to bus tik geriau

Ir man, ir Tau…

Tik prisiminki pamokas, kurias ruošiau,

Kurias išmokai Tu, tikiuosi.

Jos Tau pravers šiam kelyje,

Į kurį Tu žengi taip drąsiai.

Viskas, kas buvo, niekur nepradings,

Tik nuguls Tavo atminties stalčiuose

Ir kartais kaip nuotraukos sugrįš,

Bet Tu juk puikiai pirmyn eiti moki.

Žinau suklupsi kartą, gal kelis

Ir atsisuksi į mane.

Paklausi ar praeitis gal dar sugrįš,

Bet atsikelsi ir eisi tiesiai.

Prašau neskambink, nerašyk,

O eiki tik tiesiai.

Tu savo kelią juk žinai

Ir nebereikia Tau manęs,

Tu jau mane juk palikai,

Tad eiki tiesai.

Linkiu didžiausios sėkmės,
Tavo praeitis