Skaitau geras knygas apie psichologiją, bet jos nepadeda. Ką daryti?

Juk būna, kad perskaitai gerą knygą ar gerą straipsnį ir galvoji – štai dabar mano gyvenimas pasikeis! Bet tas gyvenimas stovi kaip įkaltas ir nė nemėgina keistis. Kur bėda?

Gal visos tos knygos nieko vertos ir skaitymas išvis jokios naudos neduoda? Tenka susidurti ir su tokiu požiūriu, bet tikrai yra žmonių, kurie tos naudos gauna ir paskui džiaugiasi – va, paskaičiau, pritaikiau, padėjo!

Vadinasi knyga suveikti gali. Dabar papasakosiu, kodėl tos knygos kartais nesuveikia ir pasidalinsiu keturiais metodais, kaip iš knygos išspausti kuo daugiau naudos. Ši metodika tiks ne tik knygoms, bet ir straipsniams, kursams, mokymams...

Kad nešvaistytume laiko veltui.

Kas negerai su skaitymu?

Susitarkime, kad kalbame apie psichologijos ir gyvenimo filosofijos knygas, nes jos turi savo specifikos. Kai kurios pastabos, beje, tiks ir kitų rūšių literatūrai.

Pradėkime nuo to, kad knygos apie gyvenimą dažnai nėra pramogai skirtos grožinės literatūros knygos, kuomet su elfais ir zorgais paklaidžiojame po Mordorą ar Narniją, padedame juos atgal į lentyną ir einame valgyti kebabo. Ne, dažnai šios knygos stengiasi arba pateikti kokį nors apibendrintą gyvenimo filosofijos modelį, kurį būtų galima taikyti, arba mėgina pateikti praktinių patarimų, kaip spręsti vieną arba kitą klausimą.

Jos yra labiau kaip vadovėliai, instrukcijų knygos, taigi ir skaityti jas reikėtų kaip vadovėlius, kaip instrukcijų knygas. Pavyzdžiui, „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“ mokina kaip įsigyti draugų ir ... daryti įtaką žmonėms. Ją perskaičius turėtum galėti manipuliuoti žmonėmis kaip tikras amerikietis.

Malonu, kai matematikos vadovėlyje skaičiukai nupiešti tarsi žmogeliukai ir šokinėja per puslapius praskaidrindami pilką skaičiukų kasdienybę. Lygiai taip pat ir kitos knygos gali būti iliustruojamos pavyzdžiais iš gyvenimo arba parašomos šmaikščiai ir patraukliai, kad būtų nenuobodu skaityti.

Kodėl vietoj to, kad pirktum psichologijos vadovėlį, skaitai įdomias knygas apie gyvenimą? Matyt todėl, kad tos knygos parašytos smagiai, o vadovėlis nuobodžiai. Nematau jokios problemos, kai knyga apie marketingą, santechniką ar filosofiją parašoma žaismingu stiliumi, bet kai tas stilius užburia ir knyga skaitoma vien pramogai – sunku tikėtis naudos.

Tikrai patikusi knyga, kuri, atrodo, turėtų pakeisti gyvenimą, gali netgi pasilikti ant Tavo stalo. Kaip Civilinis Kodeksas guli ant teisininko stalo, Apskaitos Standartai ant finansininko stalo, o Biblija ant tikro krikščionio stalo.

BET!!!

Nežinau kodėl, tačiau patys filosofijos ir psichologijos ekspertai giriasi savo gebėjimu greituoju skaitymu perskaityti kuo daugiau knygų! Patys giriasi ne tik perskaitytų knygų kiekiu, bet ir skaitymo greičiu: 50 knygų per metus – va čia tai lygis! Juk gyvenimui palengvinti skirtos knygos turėtų visų pirma lengvinti gyvenimą, o ne būti sukonspektuojamos ir padedamos į lentyną.

Kai daug skaitai, tai daug žinai, tačiau žinoti neužtenka. Visi žinome kelių eismo taisykles, bet vis vien padarome avarijas, visi žinome apie alkoholio žalą, tačiau vis tiek jį vartojame. Juk ne žinoti, bet taikyti reikia. Jei tai, ką skaitai iš karto ir taikai, pavyzdžiui, versle, santykiuose, darbe, maisto gamyboje, va tada galima skaityti daug. Frazė „perskaičiau 50 knygų per metus“ įspūdžio nedaro, bet padaro frazė „pritaikiau 12 knygų per metus“.

Dažnai sakoma, kad daug knygų perskaityti yra gerai, nes galima susipažinti su procesu iš įvairių pusių, pažinti įvairius požiūrius į tą patį daiktą. Bet jei tikrai gerai įsigilini ir pamatai, kas viduje, tai jau gali nuspėti ir kaip tie procesai vyks. Jei žinai, kad žmogų valdo godumas ir baimė, gali nuspėti, kaip jis elgsis įvairiose darbo, verslo, santykių situacijose. Nebereikia atskirai skaityti apie darbą, verslą ir santykius. Gydytojai apie ligas mokinasi tikrai ne daug nuotraukų su sergančiais žmonėmis žiūrinėdami – jie tyrinėja vidų ir vidinius procesus.

Apibendrinus matyti dvi bėdos – skaitome neatidžiai ir netaikome to, kas parašyta.

Turiu pripažinti, yra dar ir trečia bėda – kartais knygos iš tiesų negali niekuo padėti. Gal dėl to, kad parašytos visų pirma pramogai,  gal dėl to, kad jos neskirtos kaip nors padėti, o tik supažindinti, patenkinti žinių troškimą, gal dėl to, kad yra prastai parašytos, o gal tiesiog sprendžia visai ne tas problemas, kurios kamuoja Tave.

Jei jau išsirinkai gerą knygą, metas pritaikyti jai knygų skaitymo meno principus!

Knygų skaitymo menas

Senų senovėje žmonėms užtekdavo vienos knygos visiems gyvenimo atvejams. Krikščionys turėjo vienintelę Bibliją, musulmonai džiaugėsi Koranu, indai Vedomis, o kinai vartydavo Pokyčių Knygą.

Dabartinės knygos yra labai fragmentuotos, kalba tik apie labai konkrečius klausimus – kaip turėti pinigų, kaip pagerinti santykius, kaip sveikai maitintis ir panašiai, taigi nebeturime tos prabangios galimybės visą gyvenimą skaityti vieną knygą. Taigi, norisi, kad tas nuolatinis naujų knygų skaitymo procesas būtų kuo naudingesnis ir efektyvesnis. Štai šie metodai turėtų padėti.

1) Rašykis pastabas

Būna, kad aptinki gerą mintį ir pagalvoji – oho, čia tai šaunuma, tai tikrai galėtų pagerinti mano santykius su artimu žmogumi ir ... skaitai toliau. Ir pamiršti, ką perskaitei. Bet jei užsirašytum šitą mintį, įsidėmėtum geriau. Jei vėliau peržvelgsi savo užrašus – įsidėmėsi dar geriau. O jei įsidėmėsi geriau, tai ir tikimybė, kad gyvenime tai pritaikysi, padidės.

Jei kada užsimanysi prisiminti, kas knygoje buvo rašoma – galėsi peržvelgti išsirašytas mintis ir nereikės vėl visos knygos skaityti.

Sąsiuvinis užrašams ir tušinukas gali tapti neatskiriama knygos dalimi. Vėliau, prireikus geros citatos ar šiaip esmę prisiminti, galėsi grįžti prie vis augančios perskaitytų knygų išrašų bibliotekos.

Citatos apibraukimas ar pasibraukimas knygoje veikia ne taip gerai, geriau perrašyti. Tikrai smagu bus jas vėliau paskaitinėti pačioje užrašų knygutėje.

Jei skaitai elektroninę knygą, citatos kopijavimas į kitą failą irgi neveikia taip gerai. Geriau perspausdinti, bet dar geriau – perrašyti ranka.

2) Taikyk

Kartais skaitymas ir prisiminimas nepadės, nes yra konkretūs dalykai, kuriuos reikia padaryti. Ypač jei tai knyga apie sportą ar maisto gamybą. Nagi reikia išmėginti tą žmogaus-voro atsispaudimą, arba tą avokadų koktelį – kas iš to, kad žinai tokius esant.

Geriausia būtų, kad tas išsirašytas idėjas, kurios gali būti taikomos, pritaikytum iš karto, kai tik tai tampa įmanoma. Pavyzdžiui, skaitai knygą apie bendravimą ir ten rašo, kad reikia žmogui sakyti jo vardą. Viskas, kitą kartą parduotuvėje perskaitai konsultanto vardą, kreipiesi į jį vardu ir žiūri, kaip reaguoja. O žmogaus-voro atsispaudimą galima padaryti iš karto, ką tik perskaičius. Ar kvėpavimo pratimą. Ar jogos pozą.

Kartais knygoje bus tiek taikytinų patarimų, kad prisirašysi kalną gerų idėjų. Pavyzdžiui perskaičius knygą apie 50 puikių marketingo strategijų, nepavyks pritaikyti visų iš karto, bet jei sąrašas paruoštas, visada galėsi grįžti ir pagalvoti, o kurios gi imtis dabar? Arba jei tai 50 sekso pozų. Arba 50 veganiškų patiekalų.

Kartais knygose iš tiesų nebūna ką pritaikyti, joms tiks kitos 3 šio straipsnio idėjos.

3) Prisimink

Didžioji bėda su visomis gyvenimo strategijomis yra ta, kad mes pamirštame, ką ketiname daryti. Norime ryte eiti bėgioti, bet tiesiog pamirštame. Norime vakare skaityti knygą, bet tiesiog pamirštame. O jei dar nori kokią naują bendravimo būdą taikyti, tai išvis košmaras, sukyla emocijos, galvoje pasidaro tuščia ir balta.

Štai kodėl nebloga idėja yra prisiminti, netgi išmokti mintinai geriausias citatas ar pasakojimus iš knygos. Jei randi citatą internete – tai viso labo išnara. Nežinia, ką iš tiesų norėta ja pasakyti. Bet jei įsidėmėjai citatą iš perskaitytos knygos – ji padės prisiminti visą knygą!

Girdėjau, kad tikri musulmonai visą Koraną moka mintinai.

Taigi, jei išsirašei gerų citatų ar gerų pastraipų, paskaitinėk jas dažniau – išmoksi mintinai ir galėsi ieškoti įkvepiančių citatų ar istorijų savo galvoje, o ne feisbuke, be to, bus lengviau prisiminti, jei ką nors norėjai iš tos knygos pritaikyti.

Ko išmoksi, ant pečių nenešiosi. Va toks mūsų tikslas.

4) Pasakyk savais žodžiais

Visgi nėra taip gerai išmokti citatas pažodžiui, nes tada prisimename žodžius, bet ne esmę. Ką reiškia malda „Tėve mūsų“? Visi ją moka, mažai kas supranta. Kad prisiminti esmę, geriausia pamėginti viską persakyti savais žodžiais.

Pavyzdžiui, įkyrėti kitiems: „Žinai, o aš tokią knygą skaičiau, ten rašė, kad...“. Rašyti tinklaraštį su trumpomis skaitytų knygų santraukomis. Galima rašytis ir sau patiems savo dienoraštyje. Galima rašyti santrauką kiekvienam skyriui arba visai knygai, kokiai nors taikytinai technikai ar savais žodžiais perrašyti patikusią mintį. Galbūt netgi sugalvoti savo citatą nusakančią visą knygą!

Persakant savais žodžiais, atsiranda minties paklaida, netikslumas, sakome ne visai tiksliai tai, ką autorius turėjo omenyje, todėl nors ir rekomenduoju patiems mėginti interpretuoti tekstus, tačiau nerekomenduoju klausytis kitų interpretuotojų, geriau griebti originalų tekstą.

***

Gali šiuos punktus užsirašyti ir pritaikyti, kai skaitysi kitą knygą ar straipsnį, šitaip knyga iš dar vieno skaitalo pavirs mąstymą keičiančiu energijos šaltiniu.

  1. Rašykis pastabas
  2. Taikyk
  3. Prisimink
  4. Pasakyk savais žodžiais

Bet juk tai ohoho kiek darbo! Žymėtis, perrašyti, pritaikyti, interpretuoti, o dar mintinai kažką mokėti???

Va čia ir pasimatys skirtumas tarp tų, kurie rimtai nusiteikę ką nors gyvenime keisti ir tarp tų, kurie šiaip skaito straipsnius pramogai. Neteisiu nei vienų, nei kitų. Rimtai gyvenimą keičiantys žmonės, būna, išvažiuoja mėnesiui į Camino de Santiago 800 kilometrų žygį, kurį baigia šliaužti užpūliavusiomis kojomis, arba nors 10-čiai dienų užsidaro meditacijų stovykloje, kur su niekuo negalima kalbėti, arba pasiryžta kokiems nors pusės metų ar ilgesnės trukmės kursams išmokti kokį naują įgūdį.

O pramogai aš visgi rekomenduočiau gerą grožinę skaityti, bet čia kaip nori, skonio reikalas ;)

Knygos „Kaip apginti savo svajonę“ autorius,
Valtininkas