Kaip nepasiduoti? [Svečio straipsnis]

Nors patikėti lengva, 
kad netekai.
Tau nusišypsojo laimė:
pagaliau supratai!

Iš knygos „Akimirksniu“ (aut. Viktorija Grumblytė)

Kai kurios patirtys, atrodo, sudaužo asmenybę į šipulius. Rodos, niekad nesurinksi tos galybės išsibarščiusių šukių. Jautiesi lyg atsidūręs akligatvyje, giliausioje duobėje. Atrodo, kad viskas prarasta ir nesusitvarkysi. Tai momentas, kai norisi pasiduoti ir galbūt to reikia. Trumpam. Padaryti pauzę. Susitelkti į tai, kas vyksta čia ir dabar. 

O kas jei problemos yra mums skirtos dovanos? 

Na, jau ne, aš tikrai to neprašiau… - galvosi Tu.

Įsivaizduok, kad kiekviena problema su kuria susidūrei yra dovana.

Baik juokus…. 

O jei jos buvo skirtos tau, kaip apsauga? Kas jei tai pagalbininkai tavo gyvenimo kelionėje? Gal be jų būtum priėmęs kvailus sprendimus arba taip niekada ir neprisiimtum atsakomybės už savo veiksmus? 

Gal…

Kaip problemos pakreipė tavo gyvenimą? Gal tapai stipresnis? Radai išeitį ten, kur be problemų nebūtum ieškojęs?

Vaje…

Kai esi neviltyje ir atrodo, kad viskas prarasta -  gavai progą kurti save. Augti ir atrasti šį tą daugiau. Prisiliesti prie nuostabiausios savo esybės dalies. Būna baisu, kartais nežinai, ką daryti, bet jei žengi į priekį, prasideda stebuklai! 

Linkiu nepasiduoti.

Negailėti savęs, o leisti su kiekviena patirtimi tapti stipresniais. Juk galų gale, kiekvienas, absoliučiai kiekvienas žmogus savo gyvenime patiria žlugdančių dalykų. Kiekvienas turime savo prisiminimų skrynelėje patirčių, kurių nenorėtume išgyventi dar kartą. Kiekvienas patiria sunkumus, netektis, praradimus. Kiekvienas suklumpa. Belieka rinktis: liksime klupoti ar atsistosime ir sustiprėsime. 

O ką daryti, kai jautiesi lyg viskas prarasta? Kur tas atspirties taškas? Kaip vėl patikėti savimi? Gyvenimu? 

Kviečiu pasinerti į savęs atradimo kelionę skaitant knygą „Akimirksniu“. Negalėjau to paaiškinti vienu sakiniu ar net pastraipa. Norėjau parašyti visa istoriją, kurioje galima šį procesą išjausti ir kiekvienam atrasti savyje šį tą vertingo. 

Su meile, 
Viktorija