Kaip liautis atidėliojus savo sėkmę?

Leisk, nuteiksiu tave pesimistiškai: Kad ir ką darai ar nori padaryti, pasaulyje yra 7 milijardai (su puse) būdų, kaip tau gali nepavykti ir kaip gali patirti pralaimėjimą.

Ir garantuoju, kad tūkstančiai šių būdų tikrai įmanomi:

  • Jei kuri verslą - gali sukurti kažką, ko niekam nereikia ir bankrutuoti.
  • Jei bandai kepti keksiukus mylimajam - gali neatspėti, kokius keksiukus jis mėgsta.
  • Jei ruošiesi parašyti knygą – gali jos niekad nebaigti ir veltui iššvaistyti laiką.
  • Jei nori pradėti fotografuoti žmones - fotografijos gali jiems nepatikti. Labai.
  • Jei nori pradėti tinklaraštį - tave gali laikyti dar vienu idiotu internete.
  • Jei nori mesti rūkyti – tau gali tiesiog pritrūkti jėgų.

Nesvarbu, ką darai, tu gali suklysti. Suklysti taip, kad veltui būsi išmetęs pinigus, laiką ir jėgas. Ar, galbūt, net daugiau.

Na, ar jau baisu?

...Tau turėtų būti.

Turbūt visi kuriantys žmonės tai patiria – viską stabdančią baimę. Baimę suklysti ir NIEKO nepasiekti. Panašią į tą, kurią jautė Ikarusas iš mano dailės mokytojo mėgtos antikos istorijos apie skrydį link saulės.

Jei tu kažko sieki, spėju, kad visai norėtum įgyvendinti savo tikslus. Na, o kartu – garantuoti, kad dar vieno bandymo neišmesi veltui.

...Ir lauki.

Lauki.

Lauki.

Lauki.

(Skaityk šiuos žodžius dar bent 15 minučių. Kad prisimintum visus savo laukimus, atidėliojimus ir perdėtus planavimus.)

Galbūt tu lauki tinkamo momento.

...Tačiau būtent tai žudo tavo šansus ką nors pasiekti.

Nedarymas: užtikrintas būdas suklysti.

Viena mano artima draugė nori keliauti po pasaulį ir iš to užsidirbti. Ji nenori studijuoti nuobodžios specialybės nuobodžioje kolegijoje, ji nenori ten bendrauti su nuobodžiais žmonėmis ir nenori leisti dienas savo mažam, nuobodžiam miestelyje.

Išties, aš ją sveikinu:

Pirmą dalį noro ji pildo gan sėkmingai. Ji jau metus keliauja po Europos šalis ir miestus, esančius daug toliau nei Lenkijoje. O dar šiandien ji svajingai kalbėjo apie savo būsimą kelionę į Paryžių.

Tačiau antrą dalį? Na, tą, kur susiimi ir iš savo hobio pabandai uždirbti eurą ar du?

...Nepradeda. Bijo. Vengia. Skundžiasi ir kuria pasiteisinimus.

„Kam įdomu tos mano kelionės“, sako ji. „Aš visai nedaug keliavau“, tuomet prideda. Ir nesvarbu, kad ji keliavus daugiau nei galėtų atpasakoti per pusę dienos, ar nesvarbu, kad jos kelionės pilnos įdomių bei juokingų nuotykių, ji vis vien randa būdų pasiteisinti.

Ji bijo suklysti.

Nežinau, ko tiksliai – aš visgi minčių neskaitau – tačiau atrodo, lyg bijotų taip, kaip savo svajonių bijo tiek daug kitų žmonių. Ji viena iš daugelio sustojusių atidėliotojų. Galbūt panašių į tave?

Ir ji turi du pasirinkimus:

  1. Pradėti ir galimai nieko nepasiekti…
  2. …Arba nepradėti ir garantuotai, šimtu procentų garantuotai, nieko nepasiekti.

Arba kitaip: pirmu keliu jai gali pavykti, o antru - tikrai nepavyks.

Ką ji rinksis? Ar svarbiau... Ką rinksiesi tu?

Tai gal šiandien... Gera proga?

Juk:

  • Tu gali pradėti kurti versląir išmokti kažką naujo. Sužinoti, kas veikia ir kas tikrai neveikia… Arba gali nepradėti ir toliau save kankinti neišpildytais norais.
  • Tu gali pabandyti iškepti keksiukų – ir netyčiom atrasti mylimojo mėgstamiausią skonį… Arba gali net nebandyti, o Jis ar Ji negaus progos patirti tavo begalinę meilę.
  • Tu gali pradėti rašyti knygą - ir ją parašyti per vieną mėnesį. Tiesiog iš užsidegimo… Arba gali niekada nepradėti, o tavo mintys ir jausmai taip ir liks pasaulio neįvertinti. Gal tau lemta būti žinomu rašytoju?
  • Tu gali pradėti fotografuoti žmones ir atrasti, kad fotografuoti architektūrą daug smagiau… Arba gali to nedaryti ir niekada neatrasi savo didžiausio gyvenimo hobio.
  • Tu gali pradėti tinklaraštį - ir sutraukti skaitytojus, kurie lauks vis daugiau tavo idėjų… Arba gali nepradėti, o pasaulis tavęs neatras.
  • Tu gali pabandyti mesti rūkyti - ir atrasti, kad tai nėra taip sunku… Arba gali nepradėti, nes pastovus kosulys ir geltoni dantys tau jau įprastos gyvenimo dalys.

Be abejo, svajonių ir baimių gali sugalvoti ir daugiau.

Aš nežinau, ko bijai tu, bet aš žinau, kad viso pabaigoje tai neatrodys taip blogai, kaip atrodo dabar.

Lengviausias būdas suklysti ir nieko nepasiekti yra įprotis nepradėti. Galų gale, joks žingsnis, žengtas tavo kelyje link tikslo, nebus toks svarbus kaip pirmasis.

Juk tu tai žinai. Gal tik apsimeti, kad štai nuo kito pirmadienio viskas pasikeis. Nors tuomet atrasi dar daugiau pasiteisinimų atidėliojimui.

Todėl pradėk. Dar šiandien.

Ir užduotis tau. Komentaruose žemiau pasidalink:

  1. Ką ilgą laiką tu NORĖJAI padaryti?
  2. Ir ką PADARYSI dar šiandien, prieš nueinant miegoti?

Na, o tuomet, be abejo, laikas žengti mažą, mažą žingsnelį. Kol tavo idėjos dar nemirė. Ir kol nemirei tu.

Juk padarysi tai dėl savęs, tiesa?

Tave mylintis,
Debesyla