Ekstremalus asmeninis augimas

Straipsnio autoriaus nuotrauka.

Ekstremalus asmeninis augimas prasideda tada, kai tavo lengvas ir patogus augimas įgauna kainą ir rizikos faktorių. Blogiausia kas tau gali nutikti, kai sėdi ant sofos ir skaitai knygą yra nieko baisaus, palyginant su tuo, kur tave gali nuvesti ekstremalumų paieškos.

Rizikos faktorius

Yra toks archajiškas posakis: „randai puošia vyrą“. Be išimčių, nuo Antikos, iki Kovos klubo. Bet ar kada pagalvojai kodėl atsiranda randas?

Randas yra klaidos manifestacija, tai pats geriausias ženklas, kad žmogus kažkur susimovė ir neturėjo pakankamai gero įgūdžio išvengti klaidos.

Ekstremalus asmeninis augimas yra geriausias, man žinomas metodas, susimauti tiek kartų, kad net nebesinorės pasakoti kitiems. Tai bokso mačas su realybe, žinant, jog ši Furija neišvengiamai laimės. Klausimas - kiek raundų tau pavyks išsilaikyti.

Ekstremalus asmeninis augimas vyksta kaip sportinio automobilio akseleracija, kuomet apsukas keli iki tūkstančių, bet taip važiuoti negali, nes sprogs variklis. Perjungti aukštesnę pavarą, gyvenime, yra sunku, todėl dažnas tiesiog atleidžia akseleratorių, nespėjęs permesti į ketvirtą ir važiuoja pavyzdingu, leistinu greičiu. Ėsdamas motorą, bet pagal taisykles. Mokykla, universitetas, darbas, pensija, mirtis.

Kiekvienas mūsų rizikuoja nugyventi savo gyvenimą tuščiai, aukštomis apsukomis, žemomis pavaromis.

Kažkada žmonės turėjo privilegiją slaptoms žinioms

Dabar ši linija yra nutrina tiek, kad jos galima nepaisyti. Žinios, praktikos, metodai, mokytojai, viskas pasiekiama čia ir dabar.

Tie, kurie nesugeba pasinaudoti žiniomis yra linkę kaltinti ir ieškoti pasiteisinimų.

Pasiteisinimas yra vaistas nuo skausmo, kuris pašalina simptomą. Iki rytojaus.

Ekstremalus asmeninis augimas vyksta tada, kai atlieki daug realių veiksmų. Neišvengiamai, didžioji jų dalis taps klaidomis.
Klaidomis, kurios kels skausmą, sudegins baisiai daug laiko sveikatos ir pinigų. Kartais viskas susidės į vieną.

Ekstremalus augimas yra ne vien veikla, kurią pasirenkti. Tai yra ir požiūris į aplinkybes, kurių negali kontroliuoti. Kai iš tavęs atima labai daug, išsunkia visas jėgas ir net norą galvoti optimistiškai. Galbūt tai skyrybos, sunki fizinė trauma, netektis. Turi du pasirinkimus - pasiduoti aplinkybės ir tikėtis nepaskęsti arba giliai įkvėpti ir pasakyti „Ką naudingo galiu iš visos šitos velniavos išmokti“.

Nuolatinė ekstremalaus augimo kompanjonė yra baimė.

Naudok baimę kaip kompasą

Tavo smegenys veikia pagal pirmykščius principus ir neskirsto baimės į atskiras kategorijas.

Šoki nuo šlaito su parašiutu, eini užkalbinti patikusią merginą, ar pristatinėji savo projektą investuotojams. Veiksmo pradžioje smegenys patenka į paniką, nes klaidos pasekmės yra tiesiog tragiškos.

Mes labiau bijome kalbėti prieš didelę auditoriją, nei šokti į nežinią iš lėktuvo, lipti į pasiutusiai didelį kalną ar lėkti žemyn ledo trasa.

Prisiploti į kietą paviršių užtenka karto ir, savotiškai, tai yra mažesnė baimė nei kitos. Labai mažai žmonių gulėjo ant žemės, jausdami pulsuojantį skausmą visame kūne, galvodami, kad geriau yra mirti nei taip jaustis. Bet fizinis skausmas greitai lieka pamirštas, o troškimas patirti nuotykį kyla iš naujo.

Tai paaiškina beprotišką norą lenktyniauti su gyvenimu ant kalno, motociklo ar automobilyje.

Tačiau, išgirsti kad iš tavęs juokiasi, jausti kaip tave pavaro šalin, suprasti, kad esi per prastas ir nepripažintas dėl savo amžiaus, išvaizdos, tautybės, socialinio statuso, lyties yra daug baisiau. Patirti smurtą ir patyčias, nes tu esi silpnas ir negali apsiginti.

Tai yra universalios baimės, kurios įjungia savisaugos instinktus ir suformuoja stabdančias psichologines sienas.

Tam, kad nenukristum nuo dviračio išmokti laikyti pusiausvyrą. Tam, kad netektų daugiau girdėti pašaipų - išmokti pasilaikyti savo nuomonę sau.

Gera žinia - juos galima išardyti. Lėtai ir šiek tiek skausmingai, terapijos metu, daug gilinantis į save. Tai puikus įrankis, kuris tikrai veikia. Tik jis veikia lėtai ir mažiau skausmingai.

Todėl galima pasiimti didelį, sunkų kūjį, ant kurio užrašyta „Ekstremalus asmeninis tobulėjimas“  ir daužyti tas sienas, kol jų nebeliks.

Paradoksas, kad žmogus, kuris siekia išsilaisvinti iš šių psichologinių barjerų susilaukia daug neigiamų reakcijų. Trankant kūju į sieną išgirsi kaip iš tavęs vėl juokiasi, tave vėl apkalbinėja ir tavęs nesupranta.

Kodėl keli tiek daug triukšmo, kodėl nenori būti kaip visi? Maža paslaptis - niekas nenori būti kaip visi.

Kritikos susilauksi tiek iš atsitiktinių praeivių, tiek iš artimiausių žmonių. Susitaikyk su tuo, nes tai ženklas jog, pagaliau, kažką darai tinkamai.

Beje, labai gerus kūjus gamina kompanija Onbo. Kūjis ateina su atviruku, ant kurio parašyta: „Tu mūsų dar nepažįsti, bet mes esame šalia. Tavo broliai ir seserys, su tavimi - skausme ir džiaugsme“

Matai, tikrame gyvenime nėra mėlynos ir raudonos piliulės, kaip Matricoje.

Tikrame gyvenime piliulės vienodos spalvos, bet skiriasi jų dydžiai. Kuo didesnę pasiryši praryti, tuo daugiau Gyvenimotonio pateks į tavo sistemą. Tai, ko neprasitarė Debesyla - Gyvenimotonis, kartais gali būti baisiai šlykštus. Žmones dažnai skiria tolerancija tam, kiek karčių gyvenimo patirčių jie yra linkę nuryti, kol pasakys: „ne, man užtenka“.

Ekstremalus tobulėjimas yra vienas iš efektyviausių būdų kaip tapti Laimingu Šunsnukiu.

Kitas kelias yra pasistatyti mažą trobelę, toli miške, izoliuoti save nuo išorinio pasaulio ir gyventi ramiai. Tada irgi būsi laimingas, tik ne šunsnukis.

Bet mes visi jau esame paragavę uždrausto vaisiaus. Rojaus vaisių nektaru nutaškyta socialinė medija, žurnalų viršeliai ir Holivudo filmai. Ir mes visi esame to ištroškę. Net jei tyliai apsimetame, kad ne.

Tačiau buvimas žmogumi suteikia mums unikalią teisę rinktis. Kalbu ne apie Euroviziją ar besikartojančių produktų lentynas - šitas šlamštas nesiskaito.

Žemiau yra labai supaprastinti keturi pasirinkimai, kaip žmogus gali pasirinkti ir nugyventi savo gyvenimą. Kiekvienas jų turi savo unikalią kainą.

  1. Atsisakyti absoliučiai visų troškimų ir būti laimingas vienuolis.
  2. Gyventi nelaimingas, kamuojamas visų neįgyvendintų savo troškimų, kaip daro pilki visuomenės varžtai.
  3. Pasiekti visus troškimus, bet norėti dar daugiau ir dėl to būti nelaimingu šunsnukiu.
  4. Pasiekti visus troškimus, bet netapti jų vergu ir būti Laimingas Šunsnukis.

Jei pasirinktum a) - ko gero net neskaitai šio straipsnio. Todėl spėju jog esi tarp c) ir d) pasirinkimų. Troškimai ir jų pažabojimas yra atskira tema, parašyk, jei nori apie juos paskaityti daugiau. O kol kas...

Randai mus puošia. Bet kas yra kitoje medalio pusėje?

Kitoje medalio pusėje yra pritrintos rankos, nusėtos nuospaudų, kurios atsiranda lėtai, dėka nuolatinės praktikos.

Nuospaudomis reikia rūpintis. Kodėl? Mums dažnai savo varyk iki maksimumo, kiek gali, kol nukrisi. Pagulėk minutę ir kelkis toliau. Taip veikia Ekstremalus asmeninis tobulėjimas. Bet tai tik viena medalio pusė.

Jei šiuo metu esi stadijoje, kurioje nedarai dėl savęs beveik nieko, taip, tau yra velniškai naudinga bent kelis kartus per savaitę išspausti iš savęs absoliutų maksimumą. Sporto salėje rauti svorius kol apsivemsi. Bėgti, kol iš plaučių iškosėsi kraują su visomis dervomis ir pelenais. Išleisti didelę sumą pinigų ant mokymų, kurie suteiks realius rezultatus. Taip pat nukristi ant kelių prieš kažką ir nuoširdžiai atsiprašyti už visą šūdą, kurį prikrovei gyvenamas be atodairos.

Bet vėliau, kai tampi stipresnis, reikia mokytis iš naujo. Reikia mokytis prilaikyti vadžias.

Elitinio sporto pasaulyje, patys geriausi treneriai nebestumia sportininkų. Atletai turi sugebėjimus stumti save iki galimybių ribos ir toli už jos. Trenerio darbas tampa sulaikyti atletą, jog šis nepersistengtų ir nesusižeistų. Nuolatinis progresas gali vykti tik tobulėjant dieną iš dienos. Per didelė iškrova reiškia jog kitą dieną atletas nesugebės atlikti pratimų puikioje formoje.

Tai riba, kai dalykai, kurie buvo ekstremalūs tampa nauja norma. Tai kasdienybė, kai važiuoti penktąja pavara yra norma.

Pakartojimai, atliekami puikioje formoje, yra praktika. Praktika nedaro tavęs tobulu. Praktika daro tave pastoviu.

Bet čia noriu baigti savo meilės laišką Ekstremaliam asmeniniam tobulėjimui.

Galbūt, apie nuospaudas, rašysiu kitą kartą. Tačiau jei tikrai tikrai nori sužinoti kas yra kitome medalio pusėje, išduosiu tiek. Ten nėra glamūro. Ten yra daug daugiau mechanikos, trinties, karščio, prakaito ir nuospaudų.

Kitoje medalio pusėje išgyvena tie, kurie moka nesusiplėšyti savo rankų ir pasirūpinti nuospaudomis. Apie tai kitame numeryje.

Tavo brolis skausme ir džiaugsme,
Simas Balčiūnas