Ar ji išties buvo tavo?

Tai įvyko paskutinę žiemos naktį. Užmerkęs akis pajutau šimtus sunkių geležinių kamuoliukų. Jie daužėsi į mano smegenų sieneles iš vidaus. Viena iš minčių buvo: „Beveik baigėsi MANO žiema , bet ar ji iš tiesų buvo MANO?“ 

Bandžiau prisiminti, kiek kartų pirkau kavą degalinėje, kiek ištariau gerų žodžių, kiek kartų atleidau, nusišypsojau, kiek moterų... 

Bum. 

Klausimai bombardavo mane. Kanonadom. 

Bum. Bum. Bum. 

„Šią žiemą daugiau kartų atvėriau piniginę ar širdį? Ko manyje daugiau – filmų, spamų, downloadų ar nuoširdumo? KIEK MANYJE YRA MANĘS?“ – pagalvojau. 

Kiek manyje yra tikrumo? 0,001 procento? Kas šiame gyvenime iš tiesų  svarbu, prasminga, reikšminga? Prisiminiau gimtąjį kraštą, Motiną, Tėvą, brolį, draugus. Supratau, kad ši žiema buvo kitokia. Šįsyk daugiau kokybiško laiko skyriau artimiesiems ir sau. Šią žiemą aš gėriau, laaaaaaabai daug, litrais. Bet ne alkoholį. Godžiai pyliau į save laimę! Ji dar ilgai drugiais lakiojo kūnu. Net dabar, ateinant pavasariui, vis dar jaučiu ją. O taip! Paskutinė žiema tikrai buvo MANO! Mes su ja „mylėjomės“. Švelniai. Stipriai. Ilgai. Anksčiau nemokėjau ilgai... 

Kilo dar vienas klausimas: kaip užtikrinti, kad pavasaris, vasara, ruduo taip pat būtų mano? Kaip nepramiegoti to, kas yra svarbiausia? „Žinau atsakymą“, – pakuždėjau sau ir pasijaučiau lyg meškinas, kuris nusitempė medaus statinę į olą ir apsikabinęs ją užmigo. Mmmmm. Pasijaučiau lengvas it debesis. Krūtinę, galvą, kūną užtvindė ramyyyyyyybė. 

r      a       m       y       b        ė

Tuomet pagalvojau kad gyvenu visai neblogai. Bet paskutinis ištartas sakinys kažką manyje pakeitė... „Ką, ************ gyvenu neblogai?“ Prisiminiau, ką atsako žmonės, kai klausi, kaip jie laikosi. Vieni mesteli – „neblogai“. Kiti – „gerai“. Galite mane vadinti nepasotinamu arba gobšiu, bet aš iš gyvenimo noriu pasiimti gerokai daugiau nei iki šiolei. Man nebeužtenka kaip tam meškinui gulėti urve. Neeeeeeeeeee, noriu NE gero, o nerealiausio + nuostabiausio gyvenimo. Noriu ekstazės, ne šiaip kokios, o DIEVIŠKOS PALAIMOS!

O tu? Ar tau užtenka to, kad gyveni pusėtiną (gerą), o ne geriausią / nuostabiausią / puikiausią / nerealiausią gyvenimą? Manai, tu neužsitarnavai daugiau???

Alex Monaco ir Onbo.lt komanda